Kapitalizmo eroje viskas skaičiuojama pinigais. Gal tai ir gali pasirodyti „šventvagiška“ kalbant apie gamtą, bet kai visuomenėje dominuoja ekonominė logika – finansinė gamtos teikiamos naudos išraiška tapo gera galimybę ją saugoti.
Išgirdus žodį „paslaugos“, turbūt daugelis pagalvotumėte apie verslą. O ar gali gamta teikti „paslaugas“? Mokslininkų nuomone – taip, ir netgi ne tokias menkas. Skaičiuojama, kad gamta Europos Sąjungoje (ES) sukuria per 200-300 mlrd. eurų naudos per metus vien Natura 2000 tinklo saugomose teritorijose. Toli gražu ne kiekvienas verslas galėtų pasigirti tokiais skaičiais.

Gamtos vertė
Dauguma Lietuvos gyventojų visiškai sutinka, jog gamta ir biologinė įvairovė yra jų sveikatos ir gerovės pagrindas. Švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų ir ligų, klimato reguliacija, žemės ūkio kultūrų apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume. Šio ryšio tarp žmonių gerovės ir gamtos teikinių išryškinimui mokslininkai ir aplinkosaugininkai naudoja ekosisteminių paslaugų (angl. ecosystem services) – ekosistemų funkcijų, tiesiogiai naudingų žmogui – principą. Ekosistemos funkcijos „tampa“ paslaugomis, kai atsiranda socioekonominis interesas, t.y. kai funkcija yra įvardijama kaip žmonių gerovei teikianti „naudą“ (psichinei ir fizinei sveikatai, socialiniam gyvenimui, bendrųjų poreikių patenkinimui, ir t.t.) ir turinti „vertę“ (ekonominę, socialinę, sveikatos, ir t.t.).

„Į klausimą, kokia yra, tarkime, pelkės vertė, skirtingi žmonės atsakys skirtingai. Ūkininkas ją vertins, kaip galimybę pasigaminti pašarų gyvuliams, turistui vertė atsiskleis per patirtus įspūdžius, ornitologui – per stebėtus paukščius, žolininkui – per vaistažolių gausą, sodininkui – per vabzdžius apdulkintojus, menininkui – per estetinį grožį, mokslininkui – per genų lobyną. Visos šios vertės vadinamos ekosisteminėmis paslaugomis ir jas galima įvertinti konkrečiomis sumomis“, – GRYNAS.lt pasakojo programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė, šiuo metu Aplinkos ministerijoje kartu su Gamtos apsaugos ir miškų departamento kolegomis vystanti ekosisteminių paslaugų projektą.

Ekosisteminės paslaugos (ESP) yra nauda ar pridėtinė vertė, kurią ekosistema teikia žmogui. Daugelis jų yra apčiuopiamos (pvz., vaistažolės, medus, pašaras ir t.t.), tačiau kita dalis – sunkiai įsivaizduojamos ir suprantamos (pvz., CO2 dujų kaupimas, vandens sugėrimas, dirvos erozijos stabdymas ar grynas oras). Mes retai susimąstome apie šias nematomas paslaugas, padedančias žmogui išgyventi. Tačiau, kaip gi galima įvertinti ESP daugumai suprantamu būdu – pinigais? Kiek kainuoja tyras ežero vanduo? Švarus smėlis? Neužteršta, sveika žuvis? O kiek – malonumas vėstantį vasaros vakarą drybsoti ajerais ir mėtomis kvepiančioje paupio pievoje ir svajoti? Ežeras pats neparduoda savo paslaugų ar prekių rinkos kainomis. Dabartinė ekosisteminių paslaugų būklė, pagrindinės tendencijos ir poveikis žmonijos gerovei buvo detaliai analizuotos Tūkstantmečio ekosistemų vertinime (Millennium Ecosystem Assessment, 2005), kurį 2001-2005 m. atliko daugiau kaip 1 360 ekspertų iš viso pasaulio. ESP vertinimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir resursų, įvairių suinteresuotų šalių į(si)traukimo bei konkrečių išsikeltų tikslų ir uždavinių. Pasaulyje jau yra sukurtos metodikos ir schemos, kaip įvertinti ekosistemų teikiamą naudą pinigais. ES lygmeniu jau kuris laikas tai irgi daroma, o Lietuva šioje srityje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Aplinkos ministerija šiuo metu atlieka parengiamuosius projekto, kurio metu visos Lietuvos mastu bus įvertinta mūsų gamtos teikiama nauda žmonėms, darbus.

Pasaulyje – nebe naujovė

„Priešingai tradicinei gamtosaugai, ekosisteminių paslaugų idėja yra antropocentrinė. Tai yra, reiškinys vertinamas ne iš gamtos, bet labiau iš žmogaus perspektyvos. Ūkininkui paaiškinti, kad jo technikai judėti trukdanti pelkė iš tiesų teikia jam daugiau naudos nei žalos gali būti nelengva, jeigu bandysime jį įtikinti kalbėdami tik apie bioįvairovę ir jos išsaugojimo svarbą, bet jeigu pateiksime jam konkrečias sumas – gali būti suprantamiau. Ne mažiau svarbu apie tokius dalykus galvoti ir platesniu, miestų ar net valstybių mastu. Pasaulyje gausu pavyzdžių, kai tai pasiteisino“, – teigia K. Simonaitytė. Niujorke, susidūrus su užteršto vandens problema ir apsvarsčius galimus sprendimo variantus, buvo nutarta atkurti pažeistą pelkės ekosistemą, kuri natūraliais būdais išvalytų užterštą vandenį. Tai atsiėjo daugiau nei 6 kartus pigiau, negu statyti valymo įrenginius ir juos prižiūrėti. O jeigu pelkės ekosistema nebūtų buvus pažeista ir apsaugota nuo pat pradžių – amerikiečiai būtų sutaupę milijardą dolerių. Šiuo pagrindu JAV vykdomas užtvankų naikinimo vajus, per šimtmetį jau nugriauta daugiau nei 1300 užtvankų ir jos naikinamos toliau, nes finansiniai rodikliai rodo, kad ekonomikai daugiau naudos iš sveikų ekosistemų.

Prancūzijoje buvo apskaičiuotos minimalios šalies ekosistemų vertės. Jos svyravo nuo 600 eurų už hektarą per metus ganyklose iki 2 tūkst. eurų už hektarą per metus tam tikruose miškuose. Ir tai – tik pačios mažiausios vertės, nes skaičiuojant buvo įtraukta tik dalis ekosisteminių paslaugų, susijusių su biologine įvairove. „Jeigu būtų įvertinta visa gamtos pagaminama „produkcija“, turizmui teikiama nauda ir t.t. – skaičiai būtų dar didesni“, – įsitikinusi K. Simonaitytė.

Jungtinėje Karalystėje mokslininkai suskaičiavo, kad norint užsodinti 15 tūkst. ha naujo miško, tektų pakloti apie 90 mln. eurų. Šių išlaidų nepadengtų pajamos iš parduotos medienos (74 mln. eurų). Vis dėlto, jei vertindami įtrauktume visas kitas paslaugas, kurias visuomenei teikia žemumose augantys medžiai (tokias kaip maisto, kuro gamyba, buveinės gyvūnijai teikimas, rekreacija, oro vėsinimas, apsauga nuo erozijos, vėjo, potvynių, anglies junginių kaupimas, oro valymas), padėtis atrodytų visiškai kitaip. Vertingą ūkinės paskirties žemę užsodinus mišku išlaidos, žinoma, padidėtų (sudarytų apie 263 mln. eurų), bet nauda daugiau nei dvigubai viršytų išlaidas (sudarytų apie 622 mln. eurų).

„Preliminarūs skaičiavimai yra atlikti ir visos Europos mastu. Natura 2000 tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur, tačiau, palyginimui, šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų už maždaug 200-300 mlrd. eurų“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=76672917